Pica
Kulinarinė kelionė aplink pasaulį su namine pica ir priedais, įkvėptais įvairių pasaulio šalių: 10 tarptautinių receptų idėjų
Pica yra kilusi iš Italijos, todėl norėdami pasigaminti originalią itališką picos tešlą, turėtumėte naudoti autentiškus, 00 tipo itališkus kvietinius miltus. Negalite rasti tokių miltų? Ne problema. 00 tipo miltai panašūs į vokiškus kvietinius miltus 405. Vis dėlto, itališkuose miltuose yra daugiau glitimo – lipnaus baltymo, suteikiančio tešlai daugiau elastingumo. Profesionalūs picų kepėjai nemėgsta naudoti kitų miltų, kadangi tik autentišką itališką picos tešlą galima išmesti į orą, jos nesuplėšant. Išmokite kažką nauja kiekvieną dieną.
Ir 00, ir 405 tipo miltuose yra apie 0,50 % mineralinių medžiagų, o tokie miltai yra laikomi namuose naudojamais miltais. Jie ypač tinka smulkiai porėtai tešlai, saldiems ir kitiems naminiams kepiniams.
Be to, kuo tamsesni miltai, tuo daugiau juose mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, 1740 tipo ruginiuose miltuose yra daugiau nei tris kartus daugiau mineralinių medžiagų (1,80 %), lyginant su 405 tipo kvietiniais miltais. Jei šalia jūsų nėra parduotuvės, prekiaujančios plataus asortimento ar itališkomis prekėmis, picos tešlos gamybai tikrai galite naudoti 405 ar 550 tipo miltus.
Metodas: tam, kad pavyktų, naudokite mieles
Gamindami picos tešlą italai naudoja mieles. Galite naudoti ir šviežių mielių kubelį, ir sausas mieles, priklausomai nuo to, ką turite namuose. Abi mielių rūšys tinka ir suteikia tešlai purumo, skanumo ir vientisumo. Kol tešla kyla, mielių sporos cukruje esantį krakmolą paverčia į anglies dioksidą, aromatą ir alkoholį. Šį procesą galima pamatyti stebint burbuliukus ir netgi pačią tešlą, kadangi stovėdama ji dvigubai padidėja.
Bet užtenka biochemijos. Norint pagaminti dvi porcijas (t. y. dvi picas) jums prireiks šių ingredientų:
10 g šviežių mielių arba ½ pakelio sausų mielių (= 1 a. š. arba 3-4 g)
250 ml drungno vandens
500 g 00 tipo miltų
po 1 v. š. cukraus ir druskos bei 4 v. š. alyvuogių aliejaus
Pirmiausia sudėkite mieles į dubenėlį ir sumaišykite su drungnu vandeniu. Tada supilkite likusius ingredientus ir minkykite apie 10 min., kol tešla taps glotni. Tuomet uždenkite tešlą virtuviniu rankšluostuku ir palikite pakilti apie 1 val. šiltoje vietoje. Tada padalinkite tešlą į dvi dalis, kruopščiai išminkykite, pavoliokite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir padėkite ant kepimo skardos su patiestu kepimo popieriumi. O tada laikas geriausiai daliai – ant picos dėkite kokius tik norite priedus!
Pasaulis dievina picą, o tai skatina picų įvairovę. Pica gali būti apvali, kvadratinė, o kartais netgi laivo formos. Kartais ji stora, kartais plona, kartais didelė kaip vežimo ratas, o kartais tik vieno kąsnio užkandis. Skiriasi ne tik picos forma, bet ir naudojami priedai. Galimybės sujungti skonius yra tokios skirtingos, kaip ir žmonės šioje planetoje. Todėl norėdami pagerbti šią įvairovę, mes su pica apkeliausime visą pasaulį. Kiekviena pica atstovauja tam tikrai šaliai ir joje kaip priedai naudojami toje šalyje įprasti ingredientai. Tad pradėkime mūsų kulinarinę kelionę.
Vokietija: Pica „Hermann“
Mūsų kelionė prasideda Vokietijoje. Ką vokiečiai galėtų dėti ant picos? Gal bulves? Vokiečiai mėgsta pikantišką maistą ir yra žinomi dėl savo raugintų kopūstų (angl. sauerkraut). Kai kuriose pasaulio vietose jie netgi mielai vadinami „crouts“. Tad ant picos „Hermann“ mes uždėsime kubeliais pjaustyto maltos mėsos kepsnio ir raugintų kopūstų bei papuošime saldžiomis garstyčiomis, česnako laiškais ir keptais svogūnais.
Prancūzija: Pica „Savoir Vivre“
Sakoma, kad prancūzai yra tam tikra prasme nepriklausomi ir labai vertina savo, prancūzišką, virtuvę. Ir, žinoma, ne veltui! Vis dėlto, „Haute Cuisine“ namai tikrai nenusigręžia nuo traškaus keptos picos gabalėlio. Tam, kad įtrauktų ir šiek tiek ,,tous les autres“, pica padengiama prancūziška grietine (crème fraîche), ant jos uždedama ožkos sūrio bei patiekiama su medumi ir čiobreliais.
Meksika: Pica „Mexicana“
Kai pagalvojate apie Meksiką, prieš akis iškyla takų, tortilijų ir, žinoma, Chalapos paprikų vaizdai. Pagerbiant šias mažas ir aštrias paprikas, ant „Mexicana“ picos uždedama malta jautiena, sūrio padažas, aštrus padažas (Salsa), mėlynieji svogūnai, šviežias avokadas ir – atspėjote – Chalapos paprikos.
Kanada: Pica „Toronto“
Torontas yra pietryčių Kanadoje, o žiemos metu ten yra pakankamai šalta. Todėl reikia šiltai apsirengti ir nemažai prisikimšti skrandžius. Štai iš kur atsirando šis populiarus užkandis – Poutine. Jis gaminamas iš gruzdintų bulvyčių, sūrio ir skanaus mėsos padažo (gravy). Dėl to pica „Toronto“ yra idealus žiemiškas maistas. Bet prašome nepadauginti.
Korėja: Pica „Bulgogi“
Tęsiame savo kelionę ir vykstame į Korėją. Bulgogi yra pats mėgstamiausias patiekalas Korėjoje, patiekiamas specialiomis progomis. Šis mėsiškas patiekalas pagamintas iš aštriai pamarinuotos jautienos, dažniausiai kepamos grilyje virš atviros ugnies. Pica „Bulgogi“ pagaminta su šiomis plonai pjaustytomis file juostelėmis ir laiškiniais svogūnais.
Kinija: Pica „Sweet & Sour”
Ir štai mes kertame Korėjos kaimynės sieną ir atvykstame į Kiniją. Čia ne tik valgomas populiarusis saldžiarūgštis padažas, bet jis tikriausiai šioje šalyje ir atsirado. Nepaisant to, šiuo padažu mėgaujamasi ir už Kinijos sienų. Naudojant šį padažą pagaminta ir saldžiarūgštė pica „Sweet & Sour“ su ananasais ir vištiena.
Turkija: Pica „Istanbul“
Nuo Viduriniosios Karalystės keliaujame iki Viduriniųjų Rytų, o tiksliau – Stambulo Turkijoje. Ant septynių kalvų pastatytame mieste, kurių pasaulyje yra keletas, jums prireiks daugybės laiko norint pamatyti visus gražius vaizdus. Ar esate girdėję apie sočiąją „Istanbul“ picą? Ji patiekiamas su garsiąja česnakine dešra „Sucuk“ ir skaniu avies sūriu bei aitriosios paprikos dribsniais.
Graikija: Pica „el Greco“
Ar kas nors paminėjo avies sūrį? Tuomet tikimės, kad po ranka turite ir alyvuogių. Alyvuogės idealiai tinka kartu su graikišku fetos sūriu ir yra privalomos ant graikiškos picos. O kadangi Graikija yra Viduržemio jūroje, kaip priedas ant „el Greco“ picos taip pat naudojama žuvis. Mes pasirinkome tuną su mėlynaisiais svogūnais ir pipirais.
Japonija: Pica „Sushi“
Kartu su močiais (ryžių kamuoliukais, pripildytais raudonųjų pupelių pasta) ir ramenais (makaronų sriuba) sušiai yra vienas populiariausių patiekalų, kilusių iš Japonijos. Pagrindiniai ingredientai yra žuvis ir jūros gėrybės. Picoje „Sushi“ meistriškai sujungta: tunas su sezamu ir noriu – džiovinta ir skrudinta jūržole.
Indija: Pica „New Delhi“
Kelionės pabaigoje atvykstame į šalį, kurioje tikriausiai yra daugiausiai vegetarų visame pasaulyje – Indiją. Indiška virtuvė neįsivaizduojama be ryžių ir ankštinių augalų. Vienas žinomiausių patiekalų yra dalas. Tai tiršta sriuba, pagaminta iš lęšių ir kitų ankštinių augalų. Papildžius tai minkštu indišku panyro sūriu, mūsų kulinarinė kelionė aplink pasaulį baigiasi įspūdingai.
