Kuo skiriasi vanilės rūšys? Iš kur atkeliauja vanilės ankštys, kurių galite nusipirkti vietiniame prekybos centre? Kaip auginamos ankštys, kaip nuimamas derlius ir kaip perdirbama? Sužinokite viską apie vanilės augalą, jo žiedus ir vaisius.
Kai prekybos centre sieksite vanilės ankščių pakelio, žinokite, kad jos nukeliavo ilgą kelią. Vanilės augalai auga tik natūraliai tropikų miške. Pirmieji vanilės augalai buvo atrasti Centrinėje Amerikoje, tiksliau Meksikoje. Šiandien, didžioji dalis vanilės auginama Madagaskare. 80 % šio augalo ankščių atkeliauja iš pietrytinių Afrikos pakrančių salų.
Jiems reikia saulės ir šešėlio, karščio ir reikiamo kiekio drėgmės – vanilė reikalauja daug dėmesio. Didžiausios plantacijos auga tuose kraštuose, kuriems būdingas tropinis klimatas. Plantacijų savininkai pasodinę augalus laukia trejus ar ketverius metus, kol galės nuimti pirmą subrendusį vanilės ankščių derlių.
Vanilės augalų auginimas reikalauja daug kantrybės. Labai maža dalis bičių rūšių natūraliai apdulkina gamtoje augančius vanilės augalus. Kad augalas galėtų subrandinti vaisius, vanilės plantacijose augalus dirbtinai apdulkina „piršliai“.
Ar žinojote, kad vanilė žydi tik kas 2–3 metus ir geltonai žalias žiedas prasiskleidžia tik kelioms trumpoms valandoms?
Kai augalas sėkmingai apdulkinamas, maždaug po devynių mėnesių atsiranda žali pupelės formos vaisiai – vanilės ankštys. Kai jos subręsta, būna neutralaus kvapo ir skonio.
Blanširavimas
Pirma šio proceso dalis yra blanširavimas. Žalios pupelės trims minutėms panardinamos į karštą 60–70°C temperatūros vandenį. Aukšta temperatūra suteikia pupelėms lankstumo ir sustabdo augimo procesą.
Fermentacija
Iš karto po to pupelės susukamos į šiltus vilnonius paklotus. Po 48 valandų fermentacijos pupelės tampa rudos ir įgauną subtilų saldų aromatą.
Džiovinimas
Tuomet vanilės ankštys dedamos ant kilimėlių ar paklotų ir apie šešias savaites kasdien po 2–3 valandas džiovinamos saulėje. Tačiau saulė neturi būti per intensyvi. Kad džiovinimo procesas būtų sėkmingas, nakčiai pupelės susukamos į paklotus. Per šešias savaites vanilės pupelės praranda iki pusės savo svorio, bet įgauna puikią spalvą ir nuostabų aromatą. Po to, kai ankštys išdžiovinamos saulėje, jos dar džiovinamos pavėsyje, paskleistos ant orui laidaus paviršiaus (grotelių). Darbuotojai išrūšiuoja ankštis pagal kokybę bei ilgį ir suriša jas į ryšulėlius.
Aromato įgavimas
Tuomet vanilės ankštys dar du mėnesius laikomos medinėse dėžėse, susuktos į vaškuotą pergamentą. Per šį laiką jos visiškai įgauna vanilės aromatą. Šiame apdirbimo etape ankščių kokybė reguliariai tikrinama. Iš 6 kilogramų subrendusių žalių ankščių galiausiai gaunamas apie 1 kilogramas aromatingų vanilės ankščių. Pagrindinis aromatinis junginys vanilininas, kuris susiformuoja perdirbimo metu, sudaro apie 1,2 % vanilės ankšties. Vaniliną sudaro kristalai, dar žinomi kaip vanilinė šalna, susidarantys ant vanilės ankšties. Vanilė turi ne tik vanilino, kuris randamas mažytėse sėklose, bet ir daugybę kitų aromatinių medžiagų, randamų vanilės ankštyse.